Su lytiniu gyvenimu susijusios problemos yra viena iš pagrindinių jaunų vėžiu sergančių pacientų problemų. Gavę pakankamai informacijos, jie gali būti pasirengę susidoroti su neigiamu šalutiniu poveikiu arba išvengti nereikalingų rūpesčių, nes ne kiekvienas gydymas turi įtakos lytiniam gyvenimui. Nepaisant to, kad egzistuoja gairės, kuriose rekomenduojama, jog sveikatos priežiūros specialistai turėtų vesti pokalbius apie lytinę sveikatą, ankstesni tyrimai parodė, kad ne visi jaunieji vėžiu sergantys pacientai buvo apie tai informuoti.
Siekiant išsiaiškinti, kiek jaunieji vėžiu sergantys pacientai iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų gavo informacijos apie galimą vėžio ir jo gydymo poveikį jų lytiniam gyvenimui, buvo atliktas populiacijos skerspjūvio tyrimas. Respondentai buvo 1010 jaunų suaugusiųjų (694 moterys ir 316 vyrų), kuriems diagnozuotas 18- 39 metų amžiaus vėžys ir kuriems nuo sėklidžių, kiaušidžių ar gimdos kaklelio vėžio, limfomos ar smegenų auglio diagnozės nustatymo praėjo 1,5 metų.
Šio tyrimo rezultatai parodė, kad tik maždaug pusė moterų ir du trečdaliai vyrų prisiminė gavę tam tikrą informaciją (vyrų 68 %, palyginti su moterimis 54 %, p < 0,001); pacientų, kurie nurodė gavę informaciją, dalis skyrėsi pagal diagnozes ir diagnozuotus pacientus; nustatyta, kad smegenų augliu sergantys pacientai buvo informuoti rečiau nei sergantieji kitais vėžiniais susirgimais (nepriklausomai nuo lyties). Tyrimas taip pat atskleidė, kad pacientai, kuriems taikytas intensyvesnis gydymas, dažniau nurodė gavę informacijos apie poveikį lytiniam gyvenimui.
