Leukemija nori būti jų istorijų herojumi, tačiau būtent jie mums parodys šios ligos realybę ankstyvame amžiuje:
Pablo, 14 metų. Sevilija. Ūminė mieloidinė leukemija, 12 metų.
Elías, 29 metai. Madridas. Ūminė limfoblastinė leukemija, 19 m.
Juanxo, 22 m. Kartagena. Ūminė limfoblastinė leukemija, 19 metų.
Lucía, 19 metų. Bilbao. Didelė difuzinė limfoma, 17 m.
Rosi, 22 m. A Korunja. Ūminė limfoblastinė leukemija, 12 m.
Sandra, 21 m. Santjago de Kompostela. Ūminė limfoblastinė leukemija, 18 metų.
Viktorija, 19 metų. Alcázar de San Juan. Hodžkino limfoma, 11 ir 16 metų.
Visi jie paauglystėje sirgo vėžiu. Ar jų gyvenimas yra toks pat, kaip vaikystėje, ar kaip suaugusiųjų? Tikrai ne. Tai jie mums paaiškina nuostabiame vaizdo įraše, padedami daktarės Annos Baratos, Tampoje (Floridos valstija) esančio Moffito vėžio centro (Moffit Cancer Center) hematologės, Josepo Carreraso leukemijos tyrimų instituto bendradarbės, psichoonkologės, besispecializuojančios hematologijoje.
