Vaikystėje išgyvenusiems vėžį kyla rizika, kad jiems gali pasireikšti ilgalaikiai neigiami sveikatos sutrikimai. Norint nustatyti konkrečių sveikatos sutrikimų riziką ir rizikos veiksnius, reikia gerai žinomų kohortų, turinčių išsamią informaciją apie vaikų vėžio diagnozę, gydymą ir sveikatos sutrikimus. Aprašome Olandijos vaikų vėžį išgyvenusių asmenų kohortos LATER tyrimo (1963-2001 m.) 1 dalies struktūrą, metodiką, charakteristikas ir duomenų prieinamumą; klausimyno ir sąsajų tyrimai.
LATER kohortą sudaro penkerius metus išgyvenusieji vaikų vėžį, kuris buvo diagnozuotas 1963-2001 m. ir iki 18 metų amžiaus bet kuriame iš septynių buvusių vaikų onkologijos centrų Nyderlanduose. Informacija apie išgyvenusiųjų ir kviestinių išgyvenusiųjų brolių ir seserų sveikatos būklę buvo renkama naudojant klausimynus ir sąsajas su medicininiais registrais.
Iš viso į LATER kohortą buvo įtraukti 6165 išgyvenusieji. Buvo surinkta daug duomenų apie diagnozę ir gydymą. Informacija apie įvairias sveikatos būklės pasekmes buvo gauta atlikus LATER klausimyno tyrimą ir susiejus su keliais registrais dėl vėlesnių navikų, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimo ir hospitalizacijų.
Išvados: Tyrimai su LATER kohortos duomenimis suteiks naujų įžvalgų apie ilgalaikių sveikatos sutrikimų riziką ir rizikos veiksnius. Tai gali pagerinti išgyvenusiųjų vaikų vėžį rizikos stratifikavimą ir suteikti informacijos priežiūros gairėms bei intervencinių priemonių, skirtų užkirsti kelią ilgalaikėms neigiamoms sveikatos pasekmėms (jų poveikiui), kūrimui. Surinkti duomenys taps tvirtu baziniu pagrindu būsimiems tolesniems tyrimams.
